alpėti — álpėti vksm. Vaikai̇̃ nuo kar̃ščio tiesióg álpėjo … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
kaitulys — kaitulỹs dkt. Álpėti nuo kai̇̃tulio … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
alpuoti — alpuoti, uoja, ãvo intr. nuolat alpti, alpėti: Ėjai paskui alpuodama brš. ◊ širdìs alpuoja A.Baran apie žmogų, kuriam darosi bloga … Dictionary of the Lithuanian Language
alpčioti — alpčioti, ioja, iojo žr. alpėti: 1. Keletą akimirksnių ji dar alpčiojo rš. 2. Mažas kūdikis, pailsęs verkti, tyliai alpčiojo rš … Dictionary of the Lithuanian Language
alpėjimas — sm. (1) Š → alpėti 1: Yra tai nustojimas stiprumo kūno ir pagaliaus alpėjimas be jokio ano skausmo IM1851,45 … Dictionary of the Lithuanian Language
merdėti — merdėti, i ( ėja, a Kp), ėjo intr. 1. R415, K, Trg, Slnt, Mrs būti marinamam, apimtam mirties agonijos, su mirtimi kovoti: Ligonis vis vienodai merdi ir negali numirti LzP. Serga, menkutė, merdėj[o] merdėj[o] Lp. Žmonės merdėjo iš bado Ob. Ilgai… … Dictionary of the Lithuanian Language
salpėti — salpėti, ėja, ėjo intr. KŽ, Slnt; Ser alpėti … Dictionary of the Lithuanian Language
slobnuoti — slobnuoti, uoja, ãvo intr. Ktk 1. būti pykinamam, bloguoti: Slobnuoja ir slobnuoja vaikas, net baisu! Trgn. 2. alpėti: Slobnãvo, verkė kruvinom ašarom, kai sužinojo Klt … Dictionary of the Lithuanian Language
svaitėti — svaitėti, ėja ( i DŽ, NdŽ, OGLI210, KŽ, a J, Rtr, Š, BŽ104, NdŽ, Skd, Als), ėjo NdŽ, OGLI210, KŽ 1. intr. Š, Rtr, DŽ, DūnŽ, Slnt, KlvrŽ, Varn, Krž, J.Jabl(Kp) kliedėti, klejoti (apie ligonį): Ligonis karščiūse svaitėti metas J. Svaitėti karščio… … Dictionary of the Lithuanian Language
